„Rinkis svajonę iškart, nes jinai vis tiek Tave pasivys. Tu tik būsi praradęs laiką“

Kiek pamenu, piešiau banguojančias miško egles, piešiau ir net nežinau, iš kur aš taip mokėjau... Ir nuo pat pirmos klasės mokykloje kasmet turėjau labai daug drausmės pastabų su įrašais: „piešė per pamoką. Nesiklausė mokytojos“... Piešiau būdama pirmoke, piešiau būdama penktoke, septintoke... Tiesiog to negalėjau nedaryti.

Ir kažkuriais metais M. K. Čiurlionio menų mokykla darė atranką mūsų amžiaus vaikų grupėse. Komisija atrinko mus dvi. Deja, mokintis Vilniuje menų mokykloje tuomet tėvai išleido tą kitą mergaitę, o aš likau čia, kaime. Niekada taip ir nelankiau jokios meno mokyklos ar net būrelio. Bet vis piešiau atvirukus, dekorą ant pažymių knygelių, mokyklos stenduose taip pat, vėliau jau ir ant mūsų namo sienų verandoje ir vonioje. Piešiau taip, kaip man išėjo, kaip mokėjau – tiesiog aš negalėjau to nedaryt.

Ir šiandien dienai greičiausiai aš vis dar nemoku tobulai pagal taisykles derinti spalvų. Nemoku parodyti šešėlių, proporcijų ir t. t. Tačiau per tiek metų kurdama intuityviai ir per visokius bandymus, priemonių gadinimus ir nepavykusius dekorus, aš susikūriau savitą dekoro stilių, kurio tikriausiai net nebūčiau atradusi, jei būčiau mokiusis su visais ir pagal taisykles.

Rašau tai tam, kuris ar kuri galbūt svajoja kurti, bet protas stabdo: „Nemoku, nes niekad nelankiau ir nesimokinau“.

Aš pasakysiu Jums visiems tai, ką pasakiau savo sūnui, kai jis, būdamas UK koledžo studentu, turėjo rinktis – prekyba ir vadyba ar menai:

„Rinkis svajonę iškart, nes jinai vis tiek Tave pasivys. Tu tik būsi praradęs laiką“

Ir, žinoma, kiekvieno kelias yra ir bus kitoks. Ir jis bus toks, koks turi būti. Kai atsisuku atgal, matau, kad dar prieš keletą metų su savo siaura sąmone nebūčiau nei mačiusi, nei jautusi to stipraus ryšio tarp braižomų mandalų, sakralinių simbolių, Visatos ir dieviškos gamtos, kuri visuomet jau buvo mano sieloj – nuo pat tada, kai sėdėjau paskendusi smilgose ir laukiniuose žieduose virš galvos ir jau tada keistai jaučiau, stebėjau besikeičiančios gamtos magiją ir grožį. Tiesiog reikėjo nemažai laiko, kol užsiauginau sąmonę iki savo sielos dydžio :)

Aš niekada nelankiau dailės būrelio ar meno mokyklos, tačiau lig šiol dekoruoju, piešiu ir esu dėl to labai laiminga. Daug gyvenimo dalykų turėjau išmokti pati, turėjau išmokti ir tai, kaip susikurti savo laimę. Susikurti laimės būseną ir užsidegti savo vidinę saulę, kuri visuomet bus su manim.

Kurk ir Tu, jei tik jauti, kad Tave tai traukia. Nesuk per daug galvos, nes viską Tu jau seniai moki, tereikia nusimest tai, kas nėra Tavo: kitų sukurtas ir jiems palankias taisykles, ribojančius įsitikinimus, baimę, kaip tai atrodys ir ką pagalvos kiti, kaltę, kad per daug sau leidi malonumo ir ilsiesi tuomet, kai aria visi kiti, tą sunkų ir įkyrų „REIKIA“, kuris tarnauja tam, kad būtų laimingesni kiti...

Atmink, kad

nėra vienos taisyklės ir niekas kitas Tau nepasakys, koks tas Tavo kelias.

Tiesiog nebijok pastebėti ženklus ir bandyk, nespėliodama, kas iš to gausis. Pradžioj tai gali atrodyti chaosas, turbūt panašiai kaip puzzle nauja dėžė, kai ją tik atidarai. Leisk sau „pasiimti“ tai, kas „ateina“, ir lai tai jungiasi į visumą natūraliai.

Paskutinius 3–4 metus aš mokiausi, atrodytų, visai skirtingų dalykų. Norėdama padėti visų pirma sau pačiai, po daugybės metų psichologo ir kitų specialistų terapijų, susidomėjau ir koučingu kaip įrankiu, kurio esmė yra iškelti sau (ar kitam) gerą klausimą tam, kad gauti gerą atsakymą. Surasti gerus klausimus ir gerai girdėti, ne tik klausytis, mus mokė ICF koučingo profesionalas Povilas Petrauskas.

Vėliau magiškai patraukė su pasąmone dirbantys NLP metodai. Pabaigiau iškart du kursus: NLP praktiko ir meistro – kartu su šviesą skleidžiančia Reda Bendoraityte ir aplink ją susibūrusiais nuostabiais ir sąmoningais žmonėm.

Vėliau, atrodo, kad visai „netyčia“ akį patraukė Facebooke paskelbtas mandalų kursas pas Aureliją Kriščiūnaitę, studijos „Sielos namai“ autorę ir įkūrėją.

Ir paraleliai visus metus dar mokiausi dailės terapijos metodų taikymo galimybių „Menų terapijos centre“.

Atrodytų, chaosas... Ir aš iš pradžių nesupratau. Tiesiog sekiau tai, kas „atėjo“, kas patraukė intuityviai.

Ir kas iš to išėjo?...

Šiandien turiu sukūrusi ir ištestavusi grupėse du autorinius terapinės saviugdos metodus, kuriuose sujungiau viską, kas pradžioje atrodė kaip chaosas: mandalas, koučingą ir NLP bei dailės terapiją. Abu autoriniai metodai tinka dirbti grupėje, šeimoje, poroje ir kuria ryšį, atsipalaidavimo ir laimės būsenas, ir yra unikalūs tuo, kad šioje terapijoje nereikia kalbėti, jei to nenori. Už Tave kalba mandala ir simboliai, kuriuos Tu intuityviai nupieši. Plačiau apie metodus aprašysiu skyriuje „Kūrybinės dirbtuvės“. Bet Tu visuomet gali man paskambint ar parašyt bei asmeniškai pasiteirauti, jei taip jauti.

„Sveikstanti siela“ gimė natūraliai per keletą metų. „Sveikstanti siela“ gali tikti kiekvienam, kuris jau pavargo kentėti ir vis atsimušti į sisteminius kampus ar jaučia, kad per daug vidinio ar išorinio triukšmo, kuris nustelbia švelnią, jautrią širdies ir sielos dainą..

„Sveikstanti siela“ dar neturi studijos. „Sveikstanti siela“ yra laisva – laisva judėti, laisva augti ir būti ten, kur jai tuo metu reikia. „Sveikstanti siela“ – tai tarsi simbolis to, kad sielos nereikia apriboti, kad sveikti ir augti ji gali visur, kad jai nėra ribų, taisyklių, laiko, kad sveikti ji galės tiek ir tokiu tempu, kiek ji pati to panorės.

Piešk mandalas, pažink save ir savo laimę, auk ir tyrinėk pasaulį kartu su „Sveikstančia siela“